Tvenkiniai, kūdros ir kriokliai

Plėvelinis prūdelis

Nurodote ilgį, plotį, gylį ir formą. Plėvelės reikia (ilgis + 2 gyliai + 2 × 0,5–0,75 m) × (plotis + 2 gyliai + 2 × 0,5–0,75 m): atsarga kraštams ankeruoti. Tiek pat geotekstilės po plėvele, smėlio pagalvė dugne. Kraštas — akmenys ant geotekstilės. Siurblį, filtrą ir UV sistema parenka pagal vandens tūrį.

Krioklys ir upelis

Krioklio debitas skaičiuojamas pagal briaunos plotį: apie 100–250 l/h kiekvienam centimetrui. Prie krioklio aukščio pridedama 0,1 m kiekvienam žarnos metrui, ir pagal tai parenkamas siurblys. Upeliui apskaičiuojama plėvelė, dviguba geotekstilė ir žvyras vagoje. Sistema taip pat pasako, kiek vandens sutekės į tvenkinį išjungus siurblį ir kiek per savaitę išgaruos vasarą.

Gatava forma

PE formos (400, 500 ir 1000 l) įkasamos į duobę su 15 cm atsarga ir smėlio pagrindu. Jos tik 0,4–0,6 m gylio, todėl žuvims žiemoti netinka: Lietuvoje reikia bent 1 m, nes ledas būna iki 40 cm.

Kūdra ir taisyklės

- Kūdra be plėvelės yra dirbtinis vandens telkinys. Leidimo jai nereikia, bet kūdra didesnė kaip 0,1 ha arba bet kokio dydžio kūdra karstiniame regione turi būti pranešta aplinkosaugai ir geologijos tarnybai (Vandens įstatymo 16 str.).

- Melioruotoje žemėje kūdrai reikia savivaldybės pritarimo. Bet kokiai iškasai giliau kaip 0,7 m — taip pat (SŽNSĮ 92 str.).

- Iškasto grunto negalima parduoti — jis paliekamas sklype.

- 5 m atstumas nuo sklypo ribos žinomas tik iš antrinių šaltinių, todėl rodomas kaip nepatvirtinta taisyklė.

- Plėvele ar forma atskirtas vanduo nėra vandens telkinys (Vandens įstatymo 3 str. 11 d.).

- Vaikų saugai LT normos nerasta — sistema pataria tvorą arba groteles.