Triušidė

Sekcijos ir aukštai

Triušidę sudaro sekcijos, stovinčios greta, ir aukštai, statomi vienas virš kito (1–3). Kiekviena sekcija kiekviename aukšte turi tinklines dureles priekyje, šienidę, girdyklą ir ištraukiamą padėklą. Galas ir šonai apkalami lentomis, tarp sekcijų įrengiamos pertvaros, stogas yra vienšlaitis.

Grindys būna iš lentų arba iš tinklo su poilsio lenta. Triušidė pakeliama ant kojų arba statoma ant blokelių. Lizdo dėžes triušėms galima pridėti atskirai.

Ūkinė triušidė

Mėsiniams triušiams dažniau statoma kelių aukštų sekcinė triušidė su tinklinėmis grindimis. Sąmatoje skaičiuojami kiekvieno aukšto padėklai, durelės ir girdyklos.

Normos — ką žinome ir ko nėra

- Privačiam laikytojui Lietuvoje skaitinių ploto normų triušiams nėra. Galioja bendrieji reikalavimai: apsauga nuo oro sąlygų, saugios ir valomos medžiagos (VMVT B1-336).

- VMVT įsakymas B1-508 nustato minimumą veisėjams: 0,2 m² dekoratyviniam triušiui ir 0,05 m² kiekvienam papildomam, sienelės aukštis ne mažesnis kaip 0,5 m. Sistema jį rodo kaip orientyrą.

- Gerovės organizacijos rekomenduoja apie 6 m² su aptvaru (pvz., 3 × 2 m). Tai rekomendacija, ne norma.

- Mėsiniams triušiams nei Lietuvoje, nei ES rūšinės ploto normos nėra. Sistema skaičiaus neišgalvoja — ji pažymi, kad taisyklė nepatvirtinta.

- Statinio grupė nustatoma pagal K = S × H³: maža triušidė dažniausiai nėra statinys (STR 1.01.03:2017 30 p.). Atstumus iki kaimynų gali nustatyti savivaldybė.